"Šios dienos Mišios dar kartą mums primena mirties tikrovę. Liūdėdami atsisveikiname su žmonėmis, kurie mums buvo artimi ir kurie nuveikė daug gerų darbų, tačiau kartu liturgija stiprina viltį, kad ir jiems ir mums gyvenimas nesibaigia žemiška mirtimi“. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukodamas Mišias už kardinolus ir vyskupus, visame pasaulyje mirusius per pastaruosius vienerius metus.
„Tikėjimas prisikėlimu padaro mus vilties žmonėmis. Mes nesame nevilties žmonės. Esame gyvybės, o ne mirties žmonės, nes mus guodžia amžino gyvenimo su prisikėlusiu Kristumi pažadas. Šią viltį mumyse palaiko gyvą Dievo Žodis. Jo dėka mes su pasitikėjimu sugebame žvelgti į mirties neišvengiamybę. Jėzus mums įrodė, kad paskutinis žodis priklauso ne mirčiai, bet gailestingai Dievo meilei, kuri mus perkeis ir kurios dėka gyvensime amžinoje bendrystėje su Juo“. Dėl to, pasak popiežius, vienas esminių krikščioniško gyvenimo bruožų yra galutinio susitikimo su Dievu laukimas. „Mano siela ilgisi Dievo, Gyvojo Dievo – šie poetiški psalmės žodžiai išreiškia mumyse glūdintį Dievo meilės, grožio, laimės ir išminties troškimą“.
„Šiuos žodžius savo sielose kartojo šiandien minimi mūsų broliai kardinolai ir vyskupai, sakė popiežius Mišių homilijoje. Šiandien, dėkodami už jų uolią tarnystę Bažnyčiai ir Evangelijai, mes girdime apaštalo žodžius: „Viltis neapgauna“ (Rom 5,5). Dievas yra ištikimas ir į jį mūsų sudėtos viltys neliks nepasiteisinusios. Prašykime, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kad šie mūsų broliai būtų pripažinti vertais dalyvauti amžinajame džiaugsme, kurio jau žemiškoje kelionėje su tikėjimu ir meile ragavo“. (Vatikano radijas)
